Žalvaris: sudėtis, savybės ir kodėl jis naudojamas dekoratyviniuose metalo elementuose

Žalvaris turi vieną savybę, kuri dekoratyvinių metalo elementų rinkoje kartais tampa ir jo privalumu, ir problema: iš pirmo žvilgsnio jį lengva supainioti su kitomis medžiagomis. Auksinis paviršius dar nereiškia, kad detalė pagaminta iš masyvaus žalvario, o bronzinė spalva nebūtinai reiškia, kad tai bronza.

Skirtumas svarbus ne vien dėl pavadinimo. Nuo lydinio sudėties priklauso detalės spalva, tvirtumas, atsparumas korozijai, apdirbamumas ir tai, kaip ji atrodys po kelerių metų naudojimo. Todėl renkantis durų rankeną, baldų furnitūrą, turėklo elementą ar kitą dekoratyvinę detalę verta žiūrėti ne tik į paviršiaus atspalvį.

Toliau paaiškinsime, iš ko sudarytas žalvaris, kaip cinko kiekis keičia jo savybes, kuo masyvus žalvaris skiriasi nuo žalvariu dengto plieno ir kada verta rinktis žalvarį, o kada – bronzą. 

Kokia žalvario sudėtis ir pagrindinės savybės?

Žalvaris yra vario ir cinko lydinys, kuriame vario paprastai būna 55–95 %, o cinko – 5–45 %. Remiantis Kupferverband (Vokietijos vario asociacijos) duomenimis, cinko kiekis daro didelę įtaką lydinio spalvai, mechaninėms savybėms ir apdirbamumui, todėl skirtingos žalvario markės skiriasi ir išvaizda, ir paskirtimi.

Spalva gali būti apytikslė sudėties užuomina dar prieš perkant: 

Tai praktiška derinant naujas detales prie esamų pagal atspalvį, tačiau vien spalva neleidžia tiksliai nustatyti lydinio.

Be cinko, žalvaris gali būti legiruojamas aliuminiu, alavu, švinu ar nikeliu. Daug tekinamų žalvario detalių gaminama iš automatinio žalvario CuZn39Pb3 (CW614N), į kurį dedama apie 3 % švino, gerinančio apdirbamumą. Durų rankenoms ar rozetėms toks lydinys tinka, tačiau geriamojo vandens sistemoms paprastai nenaudojamas. 

Pagrindinės savybės paaiškina žalvario populiarumą. Žalvaris nerūdija, nes jame nėra geležies. Jis plastiškas, todėl lengvai liejamas, kalamas ir poliruojamas iki veidrodinio blizgesio. Masyvus žalvaris taip pat yra nemagnetinis, todėl jį galima paprastai atskirti nuo plieno.

Kodėl žalvaris naudojamas dekoratyviniuose metalo elementuose?

Žalvaris plačiai naudojamas dekoratyviniuose metalo elementuose dėl šiltos auksinės spalvos, gero apdirbamumo, atsparumo korozijai ir dažnai mažesnės kainos nei bronzos. Šių savybių derinys leidžia gaminti sudėtingų formų detales, kurios ilgą laiką išlaiko patrauklią išvaizdą. 

Tipiškiausi žalvario panaudojimo pavyzdžiai interjere ir eksterjere:

• durų rankenos ir spynų rozetės;
• baldų furnitūra ir apkaustai;
• šviestuvai ir jų detalės;
• laiptų bei turėklų elementai;
• dekoratyviniai ornamentai;
• gėlių ir lapų motyvai bei kitos dekoratyvinės detalės.

Perkant verta atlikti 5 sekundžių magneto testą. Masyvus žalvaris paprastai yra nemagnetinis, todėl, jei magnetas limpa, tikėtina, kad detalė nėra pagaminta iš masyvaus žalvario. Tačiau vien magneto testas neleidžia patikimai nustatyti medžiagos, todėl kilus abejonių verta pasitikrinti gaminio specifikaciją. Jei žalvario danga nusitrina ir po ja yra paprastas plienas, tokia detalė ilgainiui gali pradėti rūdyti.

Yra ir mažiau žinomas privalumas. EPA registruoti vario lydiniai, kuriuose vario ne mažiau kaip 60 %, per 2 valandas sunaikina 99,9 % bakterijų. Masyvi žalvarinė rankena bendro naudojimo durims gali būti higieniškesnis pasirinkimas nei nerūdijančio plieno. Vis dėlto tai nepakeičia paviršių valymo – antimikrobinis poveikis jo nepanaikina.

Montuojant reikia atsižvelgti į vieną niuansą. Žalvaris yra minkštesnis už plieną, o jo tempimo stipris paprastai siekia 230–610 N/mm², todėl žalvariniai varžtai dažniausiai tinka lengvam dekoratyviniam tvirtinimui. Lauke tarp žalvario ir aliuminio ar cinkuoto plieno verta dėti izoliuojančią poveržlę, nes galvaninė pora gali spartinti aktyvesnio metalo koroziją. Ant nerūdijančio plieno žalvarį paprastai galima montuoti tiesiogiai.

Kuo žalvaris skiriasi nuo bronzos?

Žalvaris yra vario ir cinko lydinys, o bronza – vario ir alavo lydinys. Bronzose alavo kiekis priklauso nuo konkretaus lydinio paskirties. Remiantis Kupferverband klasifikacija, terminas „bronza“ tiksliai vartotinas vario ir alavo lydiniams, todėl žalvaris ir bronza yra skirtingi lydiniai, pasižymintys skirtingomis savybėmis.

Rinkoje verta būti atidiems. Internete „bronzine“ vadinama furnitūra dažnai būna tamsaus atspalvio žalvaris arba kitaip padengta detalė, todėl perkant verta klausti lydinio žymėjimo, o ne vien spalvos pavadinimo. Taip sumažinsite riziką suklysti renkantis medžiagą.

Kada rinktis kurį? Žalvaris dažnai pasirenkamas, kai norima šilto auksinio akcento interjere ir svarbi kaina. Bronza dažnai tinka masyvioms lauko skulptūroms ar siekiant autentiško istorinio įvaizdžio, nes jos rusvas atspalvis dažnai dera istoriniuose kontekstuose. 

Žalvario sudėtis ir savybės: DUK

Kokia yra žalvario cheminė formulė?

Žalvaris neturi cheminės formulės, nes tai lydinys, o ne cheminis junginys. Jį paprastai sudaro 55–95 % vario ir 5–45 % cinko, o savybės priklauso nuo šių metalų santykio ir legiruojančiųjų priedų, tokių kaip aliuminis, alavas ar švinas. 

Konkrečios sudėtys žymimos lydinių žymenimis, pavyzdžiui, CuZn37 reiškia žalvarį, kuriame yra apie 37 % cinko. 

Ar žalvaris rūdija?

Ne, žalvaris nerūdija, nes jame nėra geležies. Vietoj rūdžių jo paviršius ilgainiui gali pasidengti patina, susidarančia dėl reakcijos su aplinkoje esančiais junginiais. Tai paviršinis reiškinys – patiną galima nupoliruoti arba palikti kaip dekoratyvinį efektą.

Tačiau ne kiekviena apnaša yra nekenksminga. Canadian Conservation Institute duomenimis, žalsvai mėlynos apnašos gali rodyti aktyvią koroziją, o rausvos vario spalvos dėmės ant geltono paviršiaus – nucinkavimą. Tokiu atveju detalę verta įvertinti ir prireikus remontuoti arba pakeisti, o ne vien poliruoti.

Kaip valyti žalvarinius dekoratyvinius elementus?

Pagal Canadian Conservation Institute rekomendacijas, pirmiausia sausai nuvalykite dulkes, riebalines apnašas valykite lygių dalių metanolio ir vandens mišiniu, o paviršių apsaugokite mikrokristaliniu vašku, kuris padeda sulėtinti patamsėjimą.

Ko vengti:

• valiklių su amoniaku, nes jie gali pažeisti žalvario paviršių ir skatinti įtempių korozinį skilimą;
• automobiliams ar nerūdijančiajam plienui skirtų poliravimo priemonių, nes jose gali būti kietų abrazyvinių dalelių;
• ilgalaikio sąlyčio su vilna ir guma, nes jos gali išskirti sieros junginius, skatinančius metalo patamsėjimą.

Kuo žalvaris skiriasi nuo aukso ir kaip juos atskirti?

Žalvaris vizualiai primena auksą, tačiau ilgainiui gali patamsėti, o auksas išlaiko blizgesį, nes yra labai atsparus oksidacijai. Be to, auksas yra gerokai tankesnis už žalvarį. 

Paprasčiausi atskyrimo požymiai:

• Prabos žymė: auksiniai dirbiniai paprastai ženklinami prabos ženklu, žalvario gaminiai – ne.
• Svoris: tokio pat tūrio auksinė detalė bus juntamai sunkesnė už žalvarinę.
• Paviršius: patamsėjęs ar dėmėtas paviršius dažniau būdingas žalvariui nei auksui.

Žalvaris ne veltui šimtmečius išlieka populiariu dekoratyvinių metalo elementų pasirinkimu: jo šilta aukso spalva, atsparumas korozijai ir ilgaamžiškumas leidžia kurti detales, kurios ilgą laiką išlaiko patrauklią išvaizdą. Svarbu rinktis masyvų žalvarį iš patikimo tiekėjo, kad po kelerių metų netektų nusivilti nusidėvėjusia danga ar rūdijančiu plieniniu pagrindu.

„Merlana“ metalų kryptis specializuojasi dekoratyvinių metalo ruošinių prekyboje, todėl čia rasite platų žalvario elementų asortimentą, tinkamą vartams, turėklams ir interjero projektams. Jei abejojate, kuris lydinys ar elementas geriausiai tinka jūsų projektui, „Merlana“ komanda padės išsirinkti pagal paskirtį, o ne vien pagal spalvą.